a_laurynas rašė:
Sveiki. Kaip turėtų būti skaičiuojami viršvalandžiai kai yra taikomas 3 mėn. apskaitos laikotarpis, darbuotojai dirba slenkančiu grafiku - dvi dienas nuo 7:00 iki 19:00 ir dvi naktis nuo 19:00 iki 7:00, po to seka 4 laisvadieniai? Pagal DK 144 str. 4 d. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Jei teisingai suprantu, tai dirbant tokiu grafiku per trijų mėnesių laikotarpį turėtų susidaryti nemažai viršvalandžių, tad kurios valandos tokiu atveju turėtų būti apskaitomos kaip viršvalandžiai, nes koeficientas skiriasi priklausomai nuo to ar tai valandos naktį, ar dieną, ar šventinę dieną, o juk viršvalandžiai skaičiuojami tik trečiajį mėnesį?
Siekiant išvengti viršvalandžių, kartais yra skiriami papildomi laisvadieniai, dažniausiai paskutinį apskaitos mėnesį. Tokiu atveju rezultate turime du mėnesius su dideliu darbo valandų skaičiumi, o trečiajame valandų skaičius gaunasi mažesnis už oficialią mėnesinę normą, dėl kurio sulaukiama ir mažesnio darbo užmokesčio. Jei įsidarbinant buvo aptartas grafikas, o paskutinį apskaitos mėnesį yra skiriama papildomų laisvadienių dėl per pirmus du mėnesius susikaupusio didelio darbo valandų skaičiaus (dėl to paties nustatyto grafiko), ar tokiu atveju už papildomus laisvadienius neturėtų būti apmokama, jei juos skiria priverstinai?
Suminėje apskaitoje viršvalandžiai yra apskaičiuojami apskaitinio laikotarpio pabaigoje ir apmokami 1,5, šiuo atveju nėra vertinama, kada jie susidarė, nes tai ir neįmanoma.
Darbdavio pareiga yra sudaryti darbo grafikus taip, kad kuo mažiau būtų viršijama valandų norma. Tam ir naudojama suminė apskaita, kad per 3 mėnesių laikotarpį valandos išsilygintų ir taptų artimos normai (40 val savaitei).
Viskas čia teisėta ir pažeidimo nėra.