Kažkodėl aš visai tuo netikiu
www.delfi.lt/vasara/naujienos/skaityk/orai-...

Kol kas yra tik tiek. Vyriausybė dar turi laiko, kaip suprantu.
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Jei nevažiuoja, ilsisi, tai žymi S, dvigubai nemoki. Trečioj eilutėj K.

Dvigubai, Dorota... Jis komandiruotas, bet galioja lietuviškas darbo kodeksas!

Na, anot VDI, direktorius - nors ir samdomas, - bet nelaikytinas darbuotoju.

Pasiskaitymui:

1. Ar privalo Valstybinei darbo inspekcijai pateikti deklaraciją įmonė, kurioje dirba tik vienas direktorius ir daugiau dirbančiųjų įmonėje nėra. Šiuo atveju direktorius yra ir pagrindinis akcininkas.

2. Ar privalo Valstybinei darbo inspekcijai pateikti deklaraciją įmonė, kurioje dirba tik vienas direktorius ir daugiau dirbančiųjų įmonėje nėra, bet direktorius yra samdomas ir nėra įmonės akcininkas.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1914) 37 str., akcinės bendrovės vadovą renka ir atšaukia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, - visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas veikia įmonės vardu ir atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą.

Darbo sutartis pagal LR darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569, toliau DK) 93 str. yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbo sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Sudarant bet kokią sutartį, tarp jų ir darbo sutartį, dalyvauja ne tik dvi skirtingos šalys, bet ir šioms skirtingoms šalims turi atstovauti mažiausiai du skirtingi fiziniai asmenys. Darbo sutarties sudarymo būtina prielaida yra dviejų šalių buvimas, nes vienas ir tas pats fizinis asmuo tuo pačiu metu būti ir viena ir kita šalimi negali.

Įmonės savininkas, pats su savimi, kaip įmonės vadovas, sudaryti darbo sutartį ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus (sutartį įforminti, užregistruoti, nustatyti darbo apmokėjimo sąlygas ir tvarką ir pan.) teisės požiūriu negali, nes tai jokių teisinių santykių bei teisinių pasekmių nesukuria, o tokie veiksmai prieštarauja teisės logikai, principams ir Darbo kodekso nuostatoms. Jeigu įmonės savininkas įmonės vadovu neskiria kito asmens, tai dėl savęs paskyrimo įmonės vadovu priima sprendimą (įsakymą, potvarkį). Šiuo atveju įmonės vadovo santykiai bus reglamentuojami civilinės teisės normomis, bet ne Darbo kodekso normomis ir darbo sutartis nesudaroma. Vadovaujantis išdėstytu, vienintelis įmonės akcininkas, kuris kartu yra ir įmonės vadovas, negalėtų būti laikomas darbuotoju Darbo kodekso ir kitų darbo įstatymų prasme.

Vadovaujantis DK 24 str. darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams, todėl įmonės vadovas, neturėtų būti priskiriamas įmonės darbuotojų kategorijai.

Atsižvelgiant į tai, jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje dirba tik direktorius ir nėra daugiau darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį ar/ir valstybės tarnautojų – deklaruoti darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje t. y. pildyti bendrinio klausimyno „ Darbuotojų saugos ir sveikatos ir darbo teisės būklė“ neprivaloma.

Pažymėtina, kad kai tik įmonėje darbdaviui atstovaujantis asmuo samdys darbuotojus pagal darbo sutartis (nors ir po 2013 m. gruodžio 31 d.), tuomet ir atsiras pareiga teikti informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonėje.

Manau, kad bus čia viršvalandžiai. Kita vertus - mes nelabai išsiaiškinom, ar jūs pakliūvat į tą Reglamentą, ar ne. (K žymima ne antroje, o trečioje eilutėje).

Mobiliems darbuotojams, dirbantiems pagal Reglamentą ir Ypatumus, iš esmės taikomas suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko režimas. Suminės darbo laiko apskaitos apskaitinis laikotarpis nustatomas darbdavio įsakymu (lokaliniu dokumentu). Jis gali būti iki 4 mėnesių, kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas iki 6 mėnesių (Ypatumų 12 p.). Šių darbuotojų darbo laikas per apskaitinį laikotarpį apskaitomas, laikantis nuostatos, kad normali darbo savaitės trukmė yra 40 val. (DK 144 str. 1 d.). Darbo laikas virš nustatyto apskaitinio laikotarpio normalaus darbo valandų skaičiaus (40 valandų), laikomas viršvalandiniu ir jis apmokamas DK 193 str. nustatyta tvarka. Atskiromis savaitėmis vairuotojai gali dirbti iki 60 val. (Ypatumų 11.1 p.), tačiau savaitės darbo laiko vidurkis per apskaitinį laikotarpį negali viršyti 48 val. Pažymėtina, kad vairuotojams, patenkantiems į Reglamento reglamentavimo sritį, netaikoma Darbo kodekso 152 str. nuostata dėl viršvalandinio darbo maksimalios trukmės per metus, t. y. 120 (180) val. (Darbo ir poilsio laiko ypatumų Ekonominės veiklos srityse Bendrųjų nuostatų 1.6 p.). Tai reiškia, kad per metus vairuotojai gali dirbti maksimaliai apie 416 val. (52 savaitės * 8 val.) viršvalandžių. Savaite yra laikomas laikotarpis nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekmadienio 24.00 val. (Ypatumų 10 p. ir Reglamento 4 str. i punktas). Nuostata, kad savaitės darbo laiko vidurkis neturi viršyti 48 val., reiškia maksimalų vidutinį darbo laiką, kartu su viršvalandžiais, per savaitę, vertinant visą apskaitinį laikotarpį.

Jei atostogos suteikiamos už tą laiką, kuomet dirbo pilnu etatu, tai ir atostogos apmokamos kaip pilnam etatui.

Suminėje galima. Dažnai ir griežtų grafikų neišeina sudaryti, darbo laikas svyruoja atskiromis savaitėmis ar mėnesiais.
Beje, tas viršijimas - nėra draudžiamas.

Na, taip... Su tom gaspadinėm taip jau būna. Bet jos (bei jie) man po savęs turi ir išsivalyti. Vienąsyk sūnus makaronus su faršo padažu neuždengtus pasišildė Veiklos buvo nemažai paskui. Tai dabar jau užsidengia

Sakyčiau - taip. Nes jei sirgtų ilgiau, tai juk ir pašalpos negaus tuo laiku...

Direktorius yra samdomas darbuotojas. Darbdavys yra įmonė.

O kokiu pagrindu tos NA? Gal jau jų tiesiog nereikia? Juk pats žmogus gali paprašyti atšaukti šitas atostogas, kol jos nesuteiktos.

O mes nevartojam tokių, matyt, kurios sprogsta Arba tiek ilgai nekepam jų... Nežinau, nėra man ji buvusi kaip nors prikepusi. Su paprasta šluoste išsivalo...

Nesu mačiusi nei girdėjus, kad kas nors jas proporcingai dalintų. DK nenumato ribojimų.

O atšaukti tų nemokamų negalima?

O čia neieškojote?
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...
6.9, 6.10 ir dar nepamirštant 6.12 punkto

„Paaiškinkite DK 176 str. 2 dalį, kai neišmokama dalis atostoginių. Ar darbuotojas gali reikalauti pratęsti atostogas visa apimtimi (pradedant skaičiuoti nuo datos tris dienas prieš atostogas), jei darbuotojui laiku nesumokėta (tris dienas prieš atostogas) tik dalis atostoginių?“

Mokėjimo už darbuotojų kasmetines atostogas tvarka numatyta DK 176 str. 2 dalyje, kur nurodyta, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Šia įstatymo norma nustatyta sankcija darbdaviui, t. y. jei darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, už praleistą laiką mokant kaip už atostogas. Darbdaviui neatlikus nurodytos pareigos, t. y. laiku nesumokėjus darbuotojui darbo užmokesčio už kasmetines atostogas (nepriklauso nuo to, kokios trukmės atostogos buvo suteiktos), darbuotojo pareiškimu darbdavys privalo pratęsti atostogas tiek dienų, kiek buvo pavėluota sumokėti už kasmetines atostogas.

Pastebėtina, kad DK 176 str. 2 dalies paskirtis yra ne tik sankcija darbdaviui, bet ir kompensacija darbuotojui, kadangi darbdavys neužtikrino, kad darbuotojas turėtų lėšų, reikalingų poilsiui, todėl ši sankcija turi būti proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti vertinama, kokia darbo užmokesčio dalis yra sumokėta DK 176 str. 2 dalyje nustatytu laiku ir, esant darbuotojo išreikštai valiai, kasmetinės atostogos pratęsiamos atsižvelgiant į DK 35 straipsnį, kuris darbdavius, darbuotojus ir jų atstovus, įgyvendinančius savo teises bei vykdančius pareigas, įpareigoja laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, draudžia piktnaudžiauti savo teise. Esant ginčui dėl dalies darbo užmokesčio už kasmetines atostogas nesumokėjimo ir kasmetinių atostogų pratęsimo, toks ginčas sprendžiamas darbo ginčo tvarka, nustatyta DK XIX skyriuje „Individualus darbo ginčas“.

Dorota, juk vairuotojams nėra nustatytas griežtas 5 d.d. / po 8 val. grafikas. Jų darbo ir poilsio režimas sekamas pagal tachografus. Dvigubai mokama už šventes ir apmokami viršvalandžiai. O jie gali dirbti kiekvieną savaitę po 48 valandas.

Ne.
Dorota, jums jau tiek buvo įdėta komentarų ir konsultacijų ta tema, kad nebeturiu ko pridurti

Darbuotojos valandinis VDU dauginamas iš tiek darbo valandų, kiek jų būtų atostogų laikotarpyje.
Jei jos darbo laikas kito per tą laiką, už kurį suteikiamos atostogos, tada reikėtų papildomo koeficiento.

Taip.

Taip.

Galima ir terminuotą pakeitimą padaryti. O galbūt pakaktų savaitės trukmę nurodyti?

Tiksliau - valandas pagal darbuotojo grafiką.

Dėl grįžimo į darbą - tai čia jau jūsų pasirinkimas. Teisė į pirmojo vaiko vidurkius išliks tuo atveju, jei nors dalis tų 12 mėnesių, pagal kuriuos skaičiuoja vidurkius, paklius į pirmojo vaiko priežiūros atostogas.

O kas neaišku su "dekretine išmoka"? Ji mokama 100 proc. kompensuojamojo uždarbio. Tad tuo laiku už pirmąjį vaikutį visai nieko negautumėt. Todėl ir siūlau perleisti tėčiui.

Jums reikia skaičiuoti ne dienos, o valandinį VDU. Jau rašiau.

Kažin Kokių grafiku dirba darbuotojas? Jei ne po 8 val., tai skaičiuojamas valandinis VDU. Gautas vidurkis turi būti ne mažesnis, nei birželio bei liepos mėnesio vidurkiai.

Kelionės laikas įskaitomas į darbo laiką - taigi, šeštadienis turės būti apmokėtas dvigubai arba kompensuotas, kaip tai tai aprašyta DK 194 str.
Dienpinigiai už visas 4 dienas.

Manau, jog nebūtina dėl vieno mėnesio...