Ne nuo kelionės lapų buvimo, sakyčiau, tai priklauso. Juolab, kad jie ir nėra būtini. Ar automobilis buvo naudojamas? Ar kuras buvo pilamas?

Oij, kambarinių augalų tikrai nesumanyčiau gyvūnui pasiūlyti. Pelei daviau kopūsto lapelį, ir tai abejodama - kas ten žino, kiek jis "sveikas".
Juk pelargonijose yra daug eterinių aliejų, šiaip medžiagų visokių (juk kai kurios jų vaistiniai augalai). Nežinosi, kas galėtų paveikti. Nesakau, kad čia gali būti priežastis, bet ir neneigčiau to.

Tai priklauso nuo atestato datos.

Nesu girdėjusi tokio dalyko.

Nebūtina.

1. Nuo darbuotojo pirmos darbo dienos - t.y. kada jis "pradeda dirbti".
2. Taip. 28 k.d. per darbuotojo darbo metus. Skaičiuojant atostoginius vertinamas darbuotojo nustatyto darbo laiko santykis su įprastu darbo laiku (5 d.d. savaitė, 8 val. darbo diena). Šio koeficiento paskaičiavimas atliekamas imat visą tą laikotarpį, už kurį mokama kompensacija arba suteikiamos atostogos.
Skaičiuojama taip: gautas koef. * val.VDU * 8 * atostogų d.d. pagal 5 d.d. savaitę.

Buvo Pajūrio eilė - organizavo

Ech, kaip gerai, kad nors Pajūris pasidarė sau nuostabų metinį meetą

Reikia teikti formą PT, atšaukti 1-SD.

Jei kelionės tikslas Vokietija, tai taip ir nurodote įsakyme. Ir visų dienų dienpinigiai - Vokietijos.
Na, nebent jūs biudžetinė - tuomet pavykimo dieną 50 proc.dienpinigių.

Ne, nėra laikomi nuobaudomis. Tam, kad būtų paskiriama nuobauda, turi būti kokiu nors pagrindu (pvz tarnybinio pranešimo) surašytas rašytinis reikalavimas pasiaiškinti, įteikiamas darbuotojui pasirašytinai, o darbuotojas, beje, turi teisę pasiaiškinimų ir nerašyti.
Tuomet, jei darbdavys laiko esant reikalingu, įsakymu paskiria nuobaudą. Tai gali būti pastaba, papeikimas, o už šiurkštų drausmės pažeidimą - atleidimas. Taip pat atleidimas gali būti, jei per metus gautos dvi ar daugiau nuobaudų.

Galėtumėte, tik reikia būti pasirinkus pašalpos mokėjimą dvejus metus. Bet kadangi žmona į pašalpą nepretendavo, tai sunkoka dabar konkrečiai atsakyti. Geriausia turbūt teirautis pačioje Sodroje.

Taip. Apmokestinimas toks pat, kaip ir DU.

Motinystės tai jau nebe, galėsite išeiti vaiko priežiūros atostogų, ir gauti motinystės(tėvystės) pašalpą.

Kodėl turėtų nepriimti? Kokiu pagrindu?

Galbūt ir ne. Bet aš dedu, nes jam ten pažymėta vieta

Žinoma, kad reikia. Ir įtariu, kad suma nebus ta pati. Mamadienis yra neatvykimas. Apmokamas VDU, panašiai kaip atostoginiai. Jei imtų 1 dieną atostogų, viskas būtų lygiai taip pat. Ar ir tuomet nutartumėte nieko neskaičiuoti?

Tai juk ir rašau, kaip teisingai. Praėjusių 3 mėnesių DU kartu su priedais dalinamas iš faktiškai dirbtų dienų. Ir taip gaunamas dienos VDU, kuris mokamas už "mamadienį".

Gal kur nors yra koks nors pavyzdys. Na, bet čia aiškiau, negu aišku. Darbo užmokestis mokamas už faktiškai dirbtą laiką. Jei neišdirbamas pilnas mėnuo, skaičiuojama proporcingai dirbtam laikui. Kitaip juk jūs tiesiog atimate iš darbuotojo dirbtas valandas ar dienas. O galbūt ir uždirbtus viršvalandžius.

Kaip jūs tą vidutinį apskaičiuojate? Šiaip tai yra 3 paskutinių mėn. darbo užmokesčio dienos (arba valandos) vidurkis. Priedai taip pat priklauso.

Taip. Tik galimas dalykas, kad Sodra žiūri į metus, o ne atskirus mėnesius. Žr. citatą. Čia aiškinamės patį principą.

Vis tiek mano jos tokios jaukios...

Reikia mokėti už tai, kiek faktiškai dirbo.

Tuo atveju, kai mokamas MVA, išdirbus mažiau valandų, bus užskaitomas proporcingai mažesnis stažas. Mat pilnas mėnuo užskaitomas tuomet, kai Sodra gauna mokestį nuo 1 MMA arba daugiau.
Tuo tarpu, pvz. jei dienos darbo užmokestis siektų 1 MMA, net ir tą vieną dieną per mėnesį išdirbus užskaitytų pilną mėnesį.

Pensijinis ar koks?

Čia priklauso nuo to, kiek išdirbate per mėnesį.

Net jei ir atsiranda: juk juos visus apmokate 1,5 karto, o visas šventines valandas - dvigubai. Taigi, viskas čia tvarkoje. Net jei būtų viršvalandinis ar naktinis darbas šventinę dieną, pakanka šias valandas apmokėti dvigubai. Kalbant apie suminius - juk išvis neitų nustatyti, kada tiksliai jie susidarė. Laikoma, kad jie susidaro viso apskaitinio laikotarpio eigoje.
Be to - jei grafike numatyta dirbti 12 val., tai viršvalandžiai čia nesusidaro.

Neturėtų taip gautis. Viršvalandžiams apmokėti (todėl ir reikėtų juos išskirti iš bendro val. skaičiaus) reiktų taip imti: 8,55 * 24 * 1,5. Šventinėms 8,55 * 24 * 2, tačiau šventines reiktų atimti iš 168, liks valandos kurios apmokamos "pliku" tarifu: (168-24) * 5,95 = 856.
Tai ir dedame į krūvą:
pagrindinė alga 856
šventinės 410,40
viršvalandžiai 307,80
priedas 500
___________
2074,20

Taip. Nustatytas DU / nustatytos mėnesio valandos.

Priedas taip pat įtraukiamas į viršvalandžių ir šventinių dienų apmokėjimą.
Valandinis įkainis turėtų taip skaičiuojamas: 1000/168=5,95. Priedas 500/192=2,60 (čia tuo atveju, jei jis nėra nustatytas DS kaip pastovus priedas). Viso: 8,55.
Dar dažnai rekomenduojama tiesiog išskirstyti valandas ir jas apmokėti atitinkamais tarifais. Bet rezultatas galų gale turėtų gautis tas pats.

Citata iš Aktualijų:

DK 193 str. nustato, kad už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 str. 2 d. Čia apibrėžta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Darytina išvada, kad padidintas darbo užmokestis už viršvalandinį darbą skaičiuojamas nuo darbuotojui nustatyto pagrindinio (tarifinio, vienetinio) darbo užmokesčio ir nuo priedų, mokamų už mėnesio darbo rezultatus (tokie priedai vertinami pagal jų pobūdį, neatsižvelgiant į pavadinimą). Nuo premijų ir kitų priemokų – už naktinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, darbą kenksmingomis sąlygomis, už kilnojamojo pobūdžio darbą ar susijusį su važiavimais – padidintas darbo užmokestis už viršvalandinį darbą neskaičiuojamas.
Priemoka už viršvalandinį darbą skaičiuojama ne nuo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, o nuo to mėnesio, kurį ji skaičiuojama, darbo užmokesčio (paprastai tai – apskaitinio laikotarpio paskutinis mėnuo). Esant darbuotojui nustatytai mėnesinei tarifinei algai, ji dalinama (kartu su fiksuotais priedais, kurie yra sudedamoji darbo užmokesčio dalis) iš mėnesio darbo valandų normos, gaunant to mėnesio valandinį atlygį. Prie tokio atlygio pridedamas priedų, mokamų pagal darbo rezultatus, vienos valandos atlygis, kuris apskaičiuojamas dalijant bendrą to mėnesio priedų sumą iš faktiškai tą mėnesį dirbtų valandų skaičiaus, ir nuo gauto vienos valandos atlygio dydžio skaičiuojama priemoka už viršvalandinį darbą (50 proc.).