Merits komentaras apie turbūt panašią situaciją:

Klausimas

Nuo 2019 m. sausio 1 d. darbo sutartyse nurodytas darbo užmokestis turi būti perskaičiuojamas dauginant iš koeficiento 1,289. Kaip reikėtų teisingai suformuluoti šį keitimą darbo sutartyje? Ar turi būti paminėtas 1,289 koeficientas? Tam, kad nereikėtų apmokestinti komandiruotės dienpinigių, darbo užmokestis darbo sutartyje turės būti didesnis nei 555 Eur × 1,3 (721,5 Eur). Ar reikia tą 1,3 koeficientą paminėti? Jei šiuo metu mėnesinė alga yra 550 Eur, ar galimas tik toks įrašas, kad „nuo 2019 m. sausio 1 d. darbdavys įsipareigoja darbuotojui mokėti 730 Eur darbo užmokestį'', kad būtų tenkinami abu reikalavimai – ir DU būtų padidintas dauginant iš 1,289 koeficiento, ir DU būtų didesnis kaip MMA × 1,3.

MERITS atsakymas

Šiuo atveju atliekami du veiksmai:

– darbuotojo darbo užmokestis perskaičiuojamas taikant 1,289 koeficientą pagal VSDĮ reikalavimus ir
– padidinamas iki 730 Eur, kad būtų ne mažesnis kaip MMA, padauginta iš koeficiento 1,3.
Nagrinėjamu atveju nuo 2019-01-01 darbuotojo atlyginimas (730 €) bus daugiau kaip 1,289 karto didesnis nei 2018 metais, todėl darbo sutartyje galima būtų nurodyti tik naują darbo užmokesčio dydį ir sutarties pakeitime įrašyti:

„nuo 2019-01-01 nustatomas mėnesio darbo užmokestis – 730 €“.

Teisės aktais patvirtintų taisyklių, kurios nurodytų, kaip reikia keisti darbo sutartis, nėra. Įmonės tą darys skirtingais būdais, ir jie visi bus teisingi.

Tačiau jei manote, kad darbo sutarties pakeitime turėtų būti atskleista visa informacija apie darbo užmokesčio dydžio pasikeitimą, kad darbuotojai pas jus nevaikščiotų ir neklausinėtų, ką ir kaip įmonė keitė, pakeitimą galima būtų suformuluoti taip:

„Darbdavys [ ] ir Darbuotojas [ ]

susitaria, kad remiantis 2018-06-28 VSDĮ Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1336 9 str. 4 dalimi perskaičiuotas darbo užmokestis – 670,28 Eur (520 Eur × 1,289) nuo 2019-01-01 didinamas iki 730 Eur ir darbo sutarties Nr. X 1.3 punktas keičiamas išdėstant jį taip:

„nustatomas mėnesio darbo užmokestis – 730 €“.

Tai paduokite informaciją surašytą ant lapo ir tegul "virškina" Pademonstruokite, kaip atrodys gaunama suma į rankas, ir kad jiems skriaudos nebus

Tai išvis nieko keist nereikia.

O kas dabar pas jus DS parašyta? Konkretus skaičius?

Tai tuomet jūsų alga nuo sausio gausis 555*1,289=715,40 € (nes nuo sausio MMA patvirtinta 555)

Kadangi nenumatytos specialios apvalinimo taisyklės, tai galioja bendros.

Už vieną dieną LT mokėti dienpinigių pagal DK neprivaloma.

Apvalinimas nėra numatytas. O jei norite suapvalinti, galite pasinaudoti šia formuluote (čia siūlomas DS pakeitimas, bet jei reikia adaptuosite ir įsakymui)

„Darbdavys [ ] ir Darbuotojas [ ]

susitaria, kad remiantis 2018-06-28 VSDĮ Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1336 9 str. 4 dalimi perskaičiuotas darbo užmokestis – 670,28 Eur (520 Eur × 1,289) nuo 2019-01-01 didinamas iki 730 Eur ir darbo sutarties Nr. X 1.3 punktas keičiamas išdėstant jį taip:

„nustatomas mėnesio darbo užmokestis – 730 €“.

O pas jus irgi į rankas nurodomas DU?

5.9. Premijos, nurodytos Aprašo 3.5 papunktyje, išskyrus mėnesines premijas, išmokėtos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį (metinės premijos), į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos imant ketvirtadalį bendros jų sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Galėtų. Nes dažnai jie patys neįsigilina. Verta suteikti kuo daugiau informacijos ir susirinkti parašus.

Nepriskaičiuojama, atskaitymai leidžiami. Palankiausias variantas - kai draudimo bendrovė perveda darbuotojui.

Taip, komandiruotė 2 dienos, dienpinigiai taip pat už 2 dienas.

Na, čia lyg ir nieko naujo. Teismas yra išaiškinęs, kad draudimo išmoka turi būti išmokama tam, kuris tą žalą patyrė, t.y. darbuotojui. Įmonė gali pretenduoti į išmoką tik ta dalimi, kiek ji patyrė konkrečios žalos ar nuostolių dėl darbuotojo traumos. Mirties atveju pervedama paveldėtojams.
Taigi, kai darbuotojas patiria traumą, yra dvi galimybės: draudimo bendrovė išmoką perveda tiesiai darbuotojui. Tuomet išmoka neapmokestinama, tačiau darbdavys turėtų apmokestinti tam darbuotojui tenkančią įmokos dalį.
Gali draudimo bendrovė pervesti įmonei, o įmonė darbuotojui - tada ši išmoka jau apmokestinama.

Čia darbuotojo asmeninis pasirinkimas, tais kaupimo procentais turėtų sumažėti jo gaunama į rankas suma. Mes tokiems darbuotojams tai ir DS esame nurodę (darbdavys neturi kaitalioti DS priklausomai nuo to, ką jis sumąstys dėl savo pensijos).

Na, įforminimo tvarka - tai čia jūsų vidaus tvarkos dalykas. Aš surašau atskirus DS papildymus dviem egzemplioriais, ir tiek.
Esmė tokia, kad jei apvalinate, tai jau gaunasi DU keitimas, ir jį reikėtų atlikti pagal DK 45 str.

Reikia keisti darbo sutartį.

113 str.

Deja, šiuo atveju taip jau gaunasi. Bet darbdavys gi gali išmokėti priedą, kad nebūtų nuostolio

Ne tokia čia ir smulkmena, nes jūsų cituojama nuostata naujame DK yra pasikeitusi.

O kokiuose metuose jūs čia dar gyvenate?

Galite ir netgi turite, nes negali apskaitinis laikotarpis būti 4 mėnesiai, įsakymais nustatyti laikotarpius ir supažindinti su jais darbuotojus.

Sutarkite, kad savaitės norma bus pvz 35 val. O per apskaitinį laikotarpį pasiskirstys pagal situaciją, nes vis tiek teks kažkaip derintis prie kitos darbovietės.

Apie VŠĮ neturiu supratimo... Pats punktas skamba taip:

4. Jeigu į komandiruotę vyksta vieneto vadovas arba individualios įmonės savininkas, tikrasis ūkinės bendrijos narys ar mažosios bendrijos narys ir šioje individualioje įmonėje, ūkinėje bendrijoje ar mažojoje bendrijoje nėra vadovo, dienpinigių norma gali būti didinama 100 procentų.

Galite. Dėl didinimo turėtų būti akcininkų sprendimas.

Nenusibraukia, skaičiuojamos visos sukauptos atostogos.
Be to, kodekse yra kitaip apibūdinamas laikotarpis, kai darbuotojas praras teisę į savo sukauptas atostogas - tai nėra tiesiog trejų metų laikotarpis, kaip kad buvo sename kodekse. Ir taip bus tik po 2020-07-01.

Jei nepatenka į kokias nors išimtis, tai reikės. Verslo liudijimas nėra tarp išimčių.

Negalite atleisti, kol serga. Tik įspėjimą parašyti.

Reikia, PVM16.

Papildomos, fiziologinės ir kt. pertraukos įskaitomos į darbo laiką. Nes jos būtinos. Tai gal ir sau norit išsiminusuot tą laiką, kai einat gert kavos, į tuliką ar parūkyt? Ar vairuotojui, anot jūsų, nereikia sysiot? Sustot atokvėpiui?
Jei jau susidarė viršvalandžiai, tai ir mokėkite.

Kaip jūs iš viso sumąstėt, kad gali iš darbo atleisti dėl tokių dalykų, juolab švietimo įstaiga?
Na, bet pradžiai tai turi būti normalus nedarbingumas įformintas. Jei niekam nieko nesakėt ir tyliai sau pergyvenate namuose, tai gali ir pravaikštų atsirast. O vat už jas atleisti gali.